kibnus

kibnùs, -ì adj. (4) žr. kiblus: 1. Neplauti plaukai yra kibnì Ggr. 2. Jau kad tu per daug kibnùs, tai aš in tave nelįsiu Vlk. 3. pakibęs.

kibniai adv.: Kibniai gulėj[o] šatra an upelės, einant sukrutėj[o], tai aš švokšt upėn Vlk.